User views view_news rubric_id news_rubric_id 26

V. Radzevičius: pažintis su pasaulio šalių patiekalais skatintų vaikus valgyti sveikiau

Vabalai, kiaušiniai su jau išsivysčiusiu gemalu, keptos jūrų kiaulytės ar dar gyvos krevetės – vieniems tai valgyti įprasta, o kitiems – egzotiška. Pasak žurnalisto, keliautojo ir projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Vytaro Radzevičiaus, receptai iš pasaulio virtuvių vaikams gali tapti žaidimu ir padėti į maisto racioną įnešti sveikesnių produktų.

„Nuvykus svetur, visuomet norisi įlįsti į kitos kultūros virtuvę ir gyvai pamatyti, kaip ten žmonės gamina, ką valgo suaugusieji ir vaikai. Labiausiai man įsiminė Peru valgytas žalios žuvies patiekalas su žaliųjų citrinų sultimis ir aštriais ingredientais, vadinamas Ceviche. Taip pat  maistas Kinijoje ir Indijoje man labai skanus. Taip kas kartą parsivežu receptų, kuriuos su šeima ar draugais Lietuvoje pakeičiu į jau įprastus ir atsibodusius“, –sako V. Radzevičius ir priduria, kad tai padeda ne tik paįvairinti maisto racioną, bet ir tampa tam tikra atrakcija, suburianti visą šeimą prie bendro stalo.

Sportuoti kartu

Neretai tėvai, augindami vaikus susiduria su situacija, kad vaikai arba iš viso nevalgo, arba jų apetitą sužadina tik kvapo ir skonio stiprikliai.

„Turbūt visi, kas augina mažus vaikus žino, kad kvapo ir skonio stiprikliai gėrimuose ar nevisaverčiame greitajame maiste vaikus itin vilioja, todėl apie pridėtinį cukrų šeimose turėtų būti diskutuojama ir svarstoma garsiai. Tai turėtų būti ne kokių nors ministrų ar valdininkų darbas, o būtent tėvų“, – sako V. Radzevičius.

Jis sako, kad sveiką gyvenseną skatintų ir bendra tradicija sportuoti.

„Manau, kad Lietuvoje žmonių, besidominčių sveikesne mityba ir gyvenimo būdu netrūksta, bet dažniausiai tam koją pakiša geranoriškumo ir galimybių stoka, pavyzdžiui, užkimštos sporto salės. Vilniuje sporto salės ir futbolo aikštės užgrūstos nuo ryto iki vakaro ir tai tik paprastas įrodymas, kad vietų sportuoti trūksta. Ypač tokių, kurias lankyti galėtų visa šeima“, – pabrėžia „Pažadas sveikatai“ lektorius V. Radzevičius.

Daugiau vaisių ir žuvies patiekalų

Paklaustas, kokį vieną produktą, jeigu galėtų, keliautojas ir žurnalistas parvežtų į Lietuvą, tai būtų – daugiau vaisių, kurių šiandien ypač vaikų racione stinga.

„Nors Lietuva negali skųstis, kad čia yra mažai vaisių ar daržovių, tačiau jų valgo per mažai, o ypač mažamečiai. Lietuvos mitybos tradicijos atitinka mūsų atšiaurų klimatą, todėl ir valgome daugiau riebaus, kaloringesnio maisto. Iš kitos pusės, anksčiau žmonės buvo kur kas aktyvesni fiziškai, o šiandien daugiau sėdime, tad galbūt ir mityboje reiktų kažką keisti“, – susimąstyti ragina keliautojas.

Keliautojas pastebėjo, kad štai Japonijoje žmonės valgo kur kas daugiau žuvies, turinčios riebalų rūgščių, nes gyvena prie vandenyno. Statistika rodo, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis Japonijoje yra labai mažai.

Pasikeitusi mitybos piramidė

„Pastebėjau, kad ne tik vaikai, bet ir jų tėvai ypač susidomėję ne tik elementariomis žiniomis apie sveikos mitybos principus, bet ir kaip juos taikyti kasdien. Per „Pažadas sveikatai“ paskaitą apie sveiką mitybą, kurią inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kartu su kitais lektoriais pasakojame, kaip aktyviai, bet saugiai leisti laisvalaikį, kokie yra sveikos gyvensenos principai, o į vaikų valgymo racioną įnešti receptai iš viso pasaulio padėtų jiems į maistą žiūrėti kaip į žaidimą. Man pačiam buvo įdomu sužinoti naujausią informaciją tiesiai iš profesionalų. Pavyzdžiui, apie patobulintą mitybos piramidę – anksčiau buvome įpratę matyti keturis horizontalius jos pjūvius, o šiandien jų liko trys“, – atkreipė dėmesį V. Radzevičius.

Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės. Nuo šiol, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos gyventojai daržovių bei vaisių vartoja per mažai, negauna pakankamai medžiagų, sveikos mitybos piramidė skatina jų valgyti daugiau.

Pasak Vaikų ligoninės, VUL Santaros klinikų filialo gydytojos dietologės Justės Parnarauskienės, nuo 2013 m. LR sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos gyventojų faktinių maitinimosi įpročių tyrimų rezultatus, pakoregavo mitybos piramidę – skatindama daugiau rinktis daržovių ir vaisių, jų turėtume suvalgyti bent 400 g per dieną. Dažnai vaikai vaisių valgo pakankamai, tačiau daržovės jiems nepatinka, todėl jų atsisako. Atlikti tyrimai rodo, kad tam, jog vaikas paragautų ir galėtų įtraukti į savo racioną naują produktą, jam reikia pasiūlyti jo bent 15 kartų, o kad patiekalas taptų mėgstamas ir valgomas dažniau - dar 10-15 kartų.

J. Parnarauskienės teigimu, taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį ir į piramidės pirmajame aukšte šalia daržovių esančius grūdinius produktus – nors jie kaip ir anksčiau turėtų sudaryti mitybos pagrindą, tačiau renkantis reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę. Dažniau (bent pusę kiekio per dieną) reikėtų rinktis gaminius iš viso grūdo miltų (duoną, batoną, kepinius, košes, makaronus), kad būtų užtikrinta visavertė mityba. Mat grūdų luobelėse, kurios pašalinamos apdirbimo metu, yra mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų ir skaidulinių medžiagų, ilgiau po valgio išlieka sotumo jausmas, – tai mažina nevisaverčių užkandžių vartojimą.

„Galima pasidžiaugti, kad Lietuva į savo maisto piramidę viena iš pirmųjų Europoje įtraukė nuorodas apie reikiamą suvartoti vandens kiekį kasdien“, – sako gydytoja dietologė.

Projektas „Pažadas sveikatai“ vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

PAŽADAS SVEIKATAI VYTARAS RADZEVIČIUS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....
Laisvalaikis
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu. Vis dėlto nors atrodytų, kad apie picą žinome viską, kai kurie faktai apie šį patiekalą daugeliui gali būti naujiena. Vasario 9-ąją minimos Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės apie picas. 1. Picos gimtinė - senovės Graikij...
Įvykiai
„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje. Šiandien startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės. Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojan...
Įvykiai
Kitą savaitę sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo" prasidės septintoji paroda - kontaktų mugė „Convene". Šiame didžiausiame Baltijos jūros regione konferencijų turizmo renginyje dalyvaus apie 80 šio regiono turizmo verslo atstovų, pristatysiančių savo paslaugas, ir apie 160 renginių organizatorių iš Europos bei kitų šalių, ieškančių partnerių ir idėjų savo renginiams. Varžosi dėl konferencijų turistų „Skaičiuojama, kad vienas iš užsienio atvykęs kon...
Verslas
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradėjo prekybą nereceptiniais vaistais. Pirkėjai jau šiandien visose „Maximos“ parduotuvėse galės įsigyti 6 nereceptinius vaistinius preparatus, 2 medicinines priemones ir maisto papildų. Medikamentais bus prekiaujama prekybos tinklo kasose – paprašę kasininko, pirkėjai galės įsigyti pageidaujamų vaistinių preparatų. „Atsižvelgdami į klientų lūkesčius turėti platesnes galimybes įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų, pr...
Sveikata
Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2000 m. kasmet  inicijuoja šios dienos minėjimą. Lietuva šią dieną mini nuo 2009 m. – šiemet sukanka dešimt metų, kai Lietuva įsitraukė į šitos dienos tarptautinį minėjimą. „Pasaulinė kovos su vėžiu diena suburia milijonus mūsų planetos gyventojų ir yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės aptartų proveržį šioje srityje ir sutelktų visų medijų informac...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą. Po Sausio 13-osios Lietuvos mokyklose buvo rengiamos vilties ir tikėjimo pamokos, per kurias mokytojai pasakojo vaikams apie lemtin...