User views view_news rubric_id news_rubric_id 5

Užstato sistema: naudojasi milijonai, bet kaip ji veikia, žino vienetai

Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 ct sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė.

„Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindiniai jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tuo metu tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni“, – sako užstato sistemą administruojančios ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Kur keliauja mūsų sumokamas užstatas?

10 ct užstatą už gėrimo pakuotę sumokame pardavimo vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad jį toje pat vietoje ir atsiimsime. Todėl mūsų užstatas, kartu su kitomis pardavimo pajamomis, iš parduotuvės keliauja pas gėrimų gamintoją. Pastarasis, iš savo pajamų atskyręs užstato dalį, jį perduoda USAD, kuris mūsų užstatą išskirsto parduotuvėms. Bet tik toms, kuriose galima grąžinti pakuotes, ir tik tiek, kiek pakuočių visi drauge čia grąžinome.

Į pakuotes priimančias parduotuves keliauja ne tik lėšos už užstatą, bet ir kompensacijos už sąnaudas taromato ar taros surinkimo punkto priežiūrai. Tačiau iš kur USAD gauna tam lėšų? Juk 10 ct užstatą sumokėję pirkėjai jį atsiima.

„Pagrindinis mūsų įplaukų šaltinis – gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijos. Tai maždaug 55 proc. mūsų pajamų. Kodėl jie moka subsidijas? Nes už gėrimų pakuotes ir jų tvarkymą atsakingi tie, kurie jas išleidžia į rinką. Dar apie 30 proc. pajamų gauname parduodami pakuočių žaliavą. Apytikriai 15 proc. – gyventojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas. Tiesa, siekiame, kad pastaroji įplaukų dalis vis mažėtų ir Lietuvos gyventojai grąžintų daugiau pakuočių“, – pasakoja G. Varnas.

Sužiūri kiekvieną iš šimtų milijonų pakuočių

Tarp gamintojų, pardavėjų, pirkėjų (t. y. mūsų) bei USAD kasmet cirkuliuoja apie pusė milijardo gėrimų pakuočių, be to,  jos gaminamos iš skirtingų medžiagų, yra skirtingų tūrių bei formų. Kad viskas veiktų sklandžiai, USAD turi identifikuoti kiekvieną iš jų bei suskaičiuoti, kiek kokių pakuočių grąžinama kiekviename iš 3 tūkst. taros surinkimo punktų.

Nemažą dalį skaičiavimo darbų atlieka taromatai (štai todėl būtina, kad jų etiketės liktų nepažeistos, o forma – nepakitusi). Rankiniu būdu surinktos pakuotės perskaičiuojamos USAD skaičiavimo centre. Tik žinant, kur ir kokios pakuotės buvo sugrąžintos, galima kompensuoti sąnaudas.

Beveik pusantro milijono pakuočių kasdien surenkanti užstato sistema veikia 1 pakuotės tikslumu. G. Varno teigimu, toks tikslumas užtikrina ir sistemos skaidrumą, o tai ypač svarbu USAD, kuri yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga.

Lietuvoje daugiau švaros, pasaulyje mažiau taršos

Nors mūsų kontaktas su užstato sistema baigiasi, vos tik atsiimame užstatą, pakuotės kelias čia dar tik įpusėja. Grąžinta pakuotė keliauja į USAD skaičiavimo centrą, kur plastikinės ir metalinės pakuotės presuojamos, stiklinės – smulkinamos. Galiausiai taip perdirbimui paruoštos pakuotės parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiems žaliavų perdirbėjams, kurie kasmet atrenkami konkursų būdu. Šiuo metu stiklas perdirbamas čia pat Lietuvoje, aliuminis – Vokietijoje, o plastikas – Rumunijoje.

Perdirbtas stiklas virsta naujais buteliais, aliuminis – naujomis skardinėmis, plastiko gaminių įvairovė platesnė – nuo naujų PET butelių iki poliesterio audinio ir kitų plastiko gaminių. Šiems gaminiams reikia gerokai mažiau energijos sąnaudų, tad kasmet grąžindami dešimtis tūkstančių tonų pakuočių ne tik švariname savo aplinką, bet ir mažiname taršą visame pasaulyje. Užstato sistemoje dalyvaujantys Lietuvos gyventojai kasmet sustabdo apie 50 tūkst. t papildomų CO2 emisijų susidarymą.

UŽSTATO SISTEMA TAROMATAI USAD GINTARAS VARNAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....
Laisvalaikis
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu. Vis dėlto nors atrodytų, kad apie picą žinome viską, kai kurie faktai apie šį patiekalą daugeliui gali būti naujiena. Vasario 9-ąją minimos Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės apie picas. 1. Picos gimtinė - senovės Graikij...
Įvykiai
„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje. Šiandien startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės. Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojan...
Įvykiai
Kitą savaitę sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo" prasidės septintoji paroda - kontaktų mugė „Convene". Šiame didžiausiame Baltijos jūros regione konferencijų turizmo renginyje dalyvaus apie 80 šio regiono turizmo verslo atstovų, pristatysiančių savo paslaugas, ir apie 160 renginių organizatorių iš Europos bei kitų šalių, ieškančių partnerių ir idėjų savo renginiams. Varžosi dėl konferencijų turistų „Skaičiuojama, kad vienas iš užsienio atvykęs kon...
Verslas
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradėjo prekybą nereceptiniais vaistais. Pirkėjai jau šiandien visose „Maximos“ parduotuvėse galės įsigyti 6 nereceptinius vaistinius preparatus, 2 medicinines priemones ir maisto papildų. Medikamentais bus prekiaujama prekybos tinklo kasose – paprašę kasininko, pirkėjai galės įsigyti pageidaujamų vaistinių preparatų. „Atsižvelgdami į klientų lūkesčius turėti platesnes galimybes įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų, pr...
Sveikata
Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2000 m. kasmet  inicijuoja šios dienos minėjimą. Lietuva šią dieną mini nuo 2009 m. – šiemet sukanka dešimt metų, kai Lietuva įsitraukė į šitos dienos tarptautinį minėjimą. „Pasaulinė kovos su vėžiu diena suburia milijonus mūsų planetos gyventojų ir yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės aptartų proveržį šioje srityje ir sutelktų visų medijų informac...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą. Po Sausio 13-osios Lietuvos mokyklose buvo rengiamos vilties ir tikėjimo pamokos, per kurias mokytojai pasakojo vaikams apie lemtin...