User views view_news rubric_id news_rubric_id 6

Nepatiks žiemos mėgėjams - Kalėdos prognozuojamos be sniego

Artūro Žalkausko nuotrauka

„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių. 

Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos be sniego

Klimatologas J. Kilpys, paklaustas, kokio gruodžio turėtų tikėtis Lietuvos gyventojai, sako, kad gruodis numatomas šiltesnis, jo temperatūra už vidutinę daugiametę turėtų būti aukštesnė iki 2 laipsnių. Visgi, patikslina jis, reikėtų žvelgti į kiekvieną savaitę atskirai: „Pirma gruodžio savaitė bus šiltesnė, jau vakar prasidėjo atšilimas, ištirpo sniegas. Antra gruodžio savaitė numatoma šaltesnė. Remiantis vidutine daugiamete temperatūra, antrą gruodžio savaitę ji paprastai artėja prie 1 laipsnio šalčio.

Trečią savaitę būna jau gerokai vėsiau, vidutinė temperatūra siekia 2 laipsnius šalčio. Tokia ji išlieka iki gruodžio pabaigos. Tokia yra vidutinė daugiametė temperatūra, to reikėtų tikėtis ir šiais metais – kad kiekvieną savaitę pamažu vės, po pusę laipsnio kiekvieną savaitę.“

Tačiau klimatologas pabrėžia, kad tai yra daugiametis vidurkis, o realybėje kiekvieni metai yra labai skirtingi.  „Bus labai daug svyravimų. Pastarąjį dešimtmetį labai staigūs svyravimai pasidarė įprasti – viena savaitė šilta, o kita – šalta“, – teigia jis.

„Paskutinę gruodžio savaitę, nuo gruodžio 24 dienos, temperatūros vėl kryps į šiltesnę pusę. Kokios bus Kalėdos labai sunku pasakyti, bet jei žiūrėtume pastarąjį dešimtmetį, matytume, kad daug dažniau Kalėdos būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reiktų tikėtis Kalėdų be sniego, šlapių Kalėdų“, – sako J. Kilpys.

Visgi klimatologas rekomenduoja sekti orų prognozes, ypač likus savaitei iki Kalėdų – tada, anot jo, jau tikrai bus matyti, ar Kalėdos ateis su šaltuku ir sniegu, ar bus balos. „Reiktų sekti prognozes, nes ilgalaikės prognozės labai prastai pasitvirtina, jų patikimumas yra mažas. Mes galime kalbėti apie tam tikrą tendenciją, bet kaip tiksliai ten bus, reiktų sekti savaitės, 7 dienų prognozes“, – patikslina jis.  

M. Hallahan/Unsplash nuotrauka

Kalbėdamas apie kritulių kiekį gruodžio mėnesį, J. Kilpys sako, kad kiekis prognozuojamas didesnis, bet tik nežymiai: „Tai susiję su tuo, kad šią savaitę ir paskui Kalėdų savaitę, jeigu bus šilčiau negu vidutinė temperatūra, iškris šlapdriba arba lietus, kritulių kiekis bus didesnis.“

Paklaustas, kokios apskritai žiemos reikėtų tikėtis, J. Kilpys teigia, kad žiema yra numatoma šiltesnė negu pastarojo dešimtmečio vidurkis. „Pernai žiema irgi buvo permaininga, jei gruodis ir pusė sausio buvo šilti, tai nuo sausio antros pusės buvo nemažai sniego ir šalčio. Šiais metais prognozuojama, kad žiema bus šiltesnė.

Sausio mėnesį galimos didelės teigiamos temperatūros, anomalijos. Tai jei vidurkis yra apie 3–4 laipsnius šalčio, tai būtų apie 1 laipsnį šalčio. Bet vidurkis nepasako, koks bus pojūtis išėjus į lauką. Gali būti ir vos 2 laipsniai šalčio, bet dėl drėgmės ir vėjo gali atrodyti, kad yra 10 laipsnių šalčio“, – prognozuoja klimatologas.

O šiandien, pasak J. Kilpio, dar tęsis  atlydys, daugelyje vietų bus 4–6 laipsniai šilumos, sniegas ištirps. Ateinančiomis dienomis bus šiek tiek vėsiau, temperatūra bus artima nuliui. Naktimis šals iki 3–4 laipsnių šalčio, o dienomis bus apie nulį. Vakarinėje Lietuvos dalyje temperatūra gali pakilti iki 1–2 laipsnių šilumos.  Rytais susidarys plikledis, o dienomis jo greičiausiai neliks.    

Gruodžio mėnesio orus spėdavo rudenį

Etnologas L. Klimka sako, kad  žiemos ar gruodžio orus senoliai stengdavosi išprognozuoti dar rudenį. Kokia bus žiema, protėviai spręsdavo iš to, koks vėjas pučia Šv. Mykolo (rugsėjo 29 d.) dienos rytą. Todėl ši diena dar vadinama vėjų diena. „Šiemet per Mykolines vėjas nebuvo stiprus, veikiau lengvas dvelksmas, tad panašu, kad ir žiema bus be didesnių šalčių“, – pastebėjimais dalijasi etnologas.

E. Genio/LRT nuotrauka

O gruodžio orus, jo tegimu, reikėjo prognozuoti šv. Martyno dieną (lapkričio 30 d.): „Senoliai manė, kad jei per Martyną žąsis yra ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo. Šiemet Martyno dieną nebuvo labai pašalę, bet nebuvo ir labai šilta. Spėju, kad orai bus ne itin išraiškingi, nebus daug sniego“.

Adventas – geriausias laikas kitų metų prognozėms

Anot L. Klimkos, dabar geras metas kitų metų prognozėms – būtent per adventą mūsų senoliai bandydavo išpranašauti ateinančių metų orus ir koks bus derlius. Jei per adventą būdavo daug dienų su šerkšnu, senoliai sakydavo, kad bus geras javų derlius, o jei netrūkdavo saulėtų dienų,  tikėdavosi, kad gerai derės ankštinės daržovės ir pan.

Tikrasis švenčių laukimas ir orų prognozavimas, etnologo teigimu, prasidėdavo gruodžio 13-ąją  – Šviesos, Šv. Liucijos dieną, iki švenčių likus dvylikai dienų. Nuo šios dienos vakarai nebeilgėja – saulė porą savaičių leidžiasi tuo pačiu metu.

„Veikiausiai tai pastebėję senoliai, iki Kūčių įdėmiai stebėdavo orus, kiekvienos dienos prognozes priskirdami ateinančių metų mėnesiams: gruodžio tryliktoji rodė, koks bus sausis, keturioliktąją spėdavo koks bus vasaris, penkioliktąją žiūrėdavo, koks bus kovas ir t.t.

Svarbu įsidėmėti, kiek kurią dieną šviečia saulė, kiek darganoja, siaučia vėjai ir pan. Koks oras iš ryto, o koks vakare. Pagal tai senoliai bandydavo nuspėti bendrą kiekvieno mėnesio prognozę“, – paaiškina etnologas ir priduria, kad ir pats šiuo laikotarpiu pasitikrina, kada geriausias metas atostogoms.

Dar būdavo ir taip, kad senoliai paberdavo dvylika žiupsnelių druskos prie namų slenksčio ir kiekvienam priskirdavo vieną iš ateinančių metų mėnesių. Po kurio laiko žiūrėdavo, kuris labiausiai sudrėkęs, tai reikšdavo, kad tas mėnuo numatomas lietingiausias, pasakoja L. Klimka.

Taip mūsų senoliai spėdavo orus, tačiau L. Klimka pastebi, kad antropogeniniams veiksniams išbalansavus klimatą, sunku pasakyti, kiek tokie spėjimai pasitvirtina. „Vis dėlto, mano minėtieji Liucijos dienos orų spėjimo būdai ganėtinai tikslūs. Kad ir kaip atrodytų keista, tačiau kiek metų stebiu, tiek prognozės maždaug atitinka“, – sako jis.

lrt.lt
ORŲ PROGNOZĖ ORAI PER KALĖDAS ORAI PER NAUJUS METUS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....
Laisvalaikis
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu. Vis dėlto nors atrodytų, kad apie picą žinome viską, kai kurie faktai apie šį patiekalą daugeliui gali būti naujiena. Vasario 9-ąją minimos Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės apie picas. 1. Picos gimtinė - senovės Graikij...
Įvykiai
„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje. Šiandien startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės. Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojan...
Įvykiai
Kitą savaitę sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo" prasidės septintoji paroda - kontaktų mugė „Convene". Šiame didžiausiame Baltijos jūros regione konferencijų turizmo renginyje dalyvaus apie 80 šio regiono turizmo verslo atstovų, pristatysiančių savo paslaugas, ir apie 160 renginių organizatorių iš Europos bei kitų šalių, ieškančių partnerių ir idėjų savo renginiams. Varžosi dėl konferencijų turistų „Skaičiuojama, kad vienas iš užsienio atvykęs kon...
Verslas
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradėjo prekybą nereceptiniais vaistais. Pirkėjai jau šiandien visose „Maximos“ parduotuvėse galės įsigyti 6 nereceptinius vaistinius preparatus, 2 medicinines priemones ir maisto papildų. Medikamentais bus prekiaujama prekybos tinklo kasose – paprašę kasininko, pirkėjai galės įsigyti pageidaujamų vaistinių preparatų. „Atsižvelgdami į klientų lūkesčius turėti platesnes galimybes įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų, pr...
Sveikata
Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2000 m. kasmet  inicijuoja šios dienos minėjimą. Lietuva šią dieną mini nuo 2009 m. – šiemet sukanka dešimt metų, kai Lietuva įsitraukė į šitos dienos tarptautinį minėjimą. „Pasaulinė kovos su vėžiu diena suburia milijonus mūsų planetos gyventojų ir yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės aptartų proveržį šioje srityje ir sutelktų visų medijų informac...
Įvykiai
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą. Po Sausio 13-osios Lietuvos mokyklose buvo rengiamos vilties ir tikėjimo pamokos, per kurias mokytojai pasakojo vaikams apie lemtin...