Kaip elgtis, jei kelyje pastebite laukinį gyvūną?

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500–3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai. Vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. Nors šalyje nemažai investuojama į specialias priemones vairuotojams apsaugoti nuo šių susidūrimų, tokie sprendimai gelbsti ne visada.

Gyvūno elgesį sunku prognozuoti

Tokių incidentų tikimybė ypač išauga tamsiuoju paros metu užmiesčio ar magistraliniuose keliuose, taip pat miškingose vietovėse ar atviruose laukuose. Žvėries elgesį sunku prognozuoti, tad šis bėdos gali pridaryti net ir tada, kai yra matomas iš toli. Dėl to vairuotojai privalo visada išlikti budrūs ir pasiruošę netikėtumams.

Sunku pasakyti, kodėl matydamas transporto priemonės šviesas ir girdėdamas triukšmą, žvėris kai kuriais atvejais bėga būtent į kelią, bet greičiausiai jis tuo metu sutrinka ir išsigąsta. Akivaizdu viena – jo elgsena gali būti nekontroliuojama, o bet koks papildomas dirgiklis, pavyzdžiui, garsinis signalas, situaciją tik pablogina.

Į kelią išbėgę gyvūnai gali būti agresyvūs, todėl kartais jų nesulaiko net ir apsauginės tvoros ar kitos specialios konstrukcijos. Nemažai arterinių šalies kelių, pavyzdžiui, Vilnius–Panevėžys, miškingose vietovėse atitverti specialia apsaugine tvora. Vis dėlto realybė tokia, kad būtent šis kelias yra vienas pavojingiausių vairuotojams dėl laukinių žvėrių. Jie, nepaisydami apsauginių priemonių, čia kasmet sukelia ne vieną tragišką eismo įvykį.

Gyvūnai į kelią gali iššokti ne tik užmiesčio keliuose, bet ir miestuose – pavyzdžiui, vienoje pagrindinių Vilniaus arterijų, Geležinio Vilko gatvėje, dažnai galima pamatyti migruojančių laukinių gyvūnų. 

Svarbi pirminė reakcija

Profesionalaus lenktynininko Justo Tamašausko teigimu, bene didžiausią įtaką gyvūno reakcijai ir elgesiui kelyje daro pirminė vairuotojo reakcija išvydus netikėtą kliūtį kelyje bei automobilio važiavimo greitis.

„Pirmiausia visiems vairuotojams patarčiau sulėtinti greitį tokiose vietovėse, kur šalikelės matosi prasčiau. Važiuojant nedideliu greičiu padidėja tikimybė išvengti kontakto su gyvūnu. Toliau lieka priimti tinkamus sprendimus valdant patį automobilį“, – sako J. Tamašauskas ir pabrėžia, kad ekstremalioje situacijoje transporto priemonę reikia valdyti kuo švelnesniais ir tolygesniais judesiais – tai galioja kalbant tiek apie stabdymą, tiek apie manevravimą.

„Bet koks staigus judesys pedalu ar vairu automobilį gali padaryti nestabilų. Tuomet galite prarasti jo kontrolę ir kelionę baigti griovyje, nors gyvūnas ir nekels potencialios grėsmės. Tad svarbiausia viską daryti švelniai, vengti staigiai stabdyti, greitėti ar sukioti vairą“, – pataria profesionalus lenktynininkas.

Nors šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę vairavimą ekstremaliose situacijose palengvinančių saugos sistemų, J. Tamašauskas priduria, kad kritiniu momentu jos ne visada gali išgelbėti, todėl incidento baigtis vis dėlto labiausiai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Pasekmes nulemia gyvūno dydis

Apie laukinių gyvūnų keliamą pavojų dažniausiai įspėja kelio ženklai, todėl juos pamatęs vairuotojas, turi sutelkti visą dėmesį ir būti itin pasiruošęs netikėtumams.

Jei vidury kelio staiga atsiras lapė ar kiškis ir bus aišku, kad susidūrimas neišvengiamas, galbūt mažesnė rizika būtų tiesiog tvirtai įsikibti į vairą ir bandyti automobilį išlaikyti tiesiai. Žinoma, gerai, jeigu prieš pat eismo įvykį gyvūnas yra pastebėtas, tačiau susidūrimas su, pavyzdžiui, šernu ar briedžiu, beveik visada sukelia didesnių nuostolių. Dėl šios priežasties reikia ypač akylai sekti kelio ženklus ir važiuoti atidžiau ten, kur kertasi gyvūnų migracijos keliai.

Draudimo ekspertai primena: jei susidūrus laukinis gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo ar buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai, kitokie kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus.

Ergo statistika
GYVŪNŲ MIGRACIJA EISMO ĮVYKIAI JUSTAS TAMAŠAUSKAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...