Muzikos terapija – galimybė puoselėti sveikatą stiprinančią muzikinę aplinką

Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams.

Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) programos „Muzikos terapija“ komiteto pirmininke docente Vilmante Aleksiene.

Ši studijų programa – vienintelė Lietuvoje, rengianti muzikos terapeutus. Gal galėtumėte papasakoti plačiau apie šias studijas – kas gali čia mokytis? Kiek laiko trunka mokslai?

Muzikos terapija – tai antrosios pakopos (magistrantūros) programa. Šiuo metu vykdomos dvejų metų dieninės studijos, bet planuojame trejų metų ištęstines studijas, nes daugelis mūsų studentų dirba, turi šeimas, be to, yra pageidaujančių studijuoti ir iš Klaipėdos, Šiaulių ir kitų šalies miestų.

Muzikos terapiją studijuoti gali muzikos, medicinos ir vadinamųjų santykio profesijų specialistai: muzikos, muzikos pedagogikos, menotyros bakalaurai; slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos, visuomenės sveikatos bakalaurai; psichologijos, socialinio darbo bakalaurai.

Mūsų programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos (improvizacijos ir kūrybos, muzikos terapijos teorijos, metodikos, proceso vertinimo) ir sveikatos priežiūros (visuomenės sveikatos, neurologijos, reabilitacijos, psichiatrijos, psichoterapijos) dalykai. Medicinos dalies paskaitos vyksta klinikose ir tai labai vertinga, nes studentai turi galimybę susitikti su pacientais, pajausti klinikinio darbo specifiką.

Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą. Praktikos vietas sveikatos priežiūros įstaigose studentai renkasi patys, stengiamasi atsižvelgti į jų interesus.

Kaip ir kada gimė idėja apie muzikos terapijos studijų programos sukūrimą? Kiek jau išleista laidų?

Gavusi muzikos terapeuto išsilavinimą Norvegijoje ir grįžusi į Lietuvą jau nuo 2002 m. galvojau apie muzikos terapijos specialistų rengimą Lietuvoje. Sekiau situaciją ir žingsnis po žingsnio ruošiau tam dirvą. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos kolegų įdirbis padėjo populiarinti muzikos terapijos paslaugas, atsirado bendraminčių studijoms rengti. Per tuos metus buvo teikti projektai, buvo pradėti įvadiniai muzikos terapijos specializacijos kursai. Svarbiausia, kad mūsų idėja patikėjo ir buvo sukurta jungtinė VU ir LMTA muzikos terapijos magistrantūros programa. Šią programą rengė VU MF prof. dr. V. Danilevičiūtė, doc. dr. A. Navickas, prof. dr. R. Stukas ir LMTA doc. V. Aleksienė ir dr. Zita Abramavičiūtė.

Programa startavo 2015 m. Išleistos jau dvi muzikos terapeutų laidos – 15 jaunų specialistų. Dabar dirbame su trečiąja vienuolikos studentų grupe.

Ar užsienyje yra tokių programų?

Taip, žinoma! JAV muzikos terapijos mokymai pradėti XX a. antrajame dešimtmetyje, o Vakarų Europos šalyse tokios programos imtos kurti septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu Olborgo, Bergeno, Anglijos Ruskino, Templo ir dar keliuose Europos ir JAV universitetuose jau yra muzikos terapijos doktorantūra.

Kokia besimokančiųjų pagal šią programą statistika? Ar čia mokosi tik studentai iš Lietuvos, ar yra ir iš kitų šalių?

Studijuojančiųjų amžius – nuo 23 metų (iškart po bakalauro) iki brandaus amžiaus, artėjančio prie 40 metų. Mano muzikos terapijos mokytojai sakydavo, kad šiai profesijai reikia žilo plauko. Bet dabar studijuoja vis jaunesni, kai kuriuose universitetuose pastaraisiais metais atsirado vientisųjų 5 metų studijų programos, apimančios bakalauro ir magistrantūros pakopas. Lietuvoje tik moterys studijuoja muzikos terapiją, dar neturėjome vyrų studentų, bet esu tikra, kad bus. Užsienyje vykdomose programose vyriškoji dalis didėja – muzikos terapija stiprėja kaip nauja mokslo sritis, daug galimybių realizuoti save.

Mūsų programa vykdoma lietuvių kalba, tad kol kas užsienio šalių studentų neturime, bet pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą bendradarbiaujame su Juveskiulės (Suomija), Bergeno (Norvegija), Edž Hilo (D. Britanija), Liepojos ir Rygos Stradinio (Latvija) universitetais.

Kokios yra muzikos terapijos specialybės perspektyvos, įsidarbinimo galimybės Lietuvoje?

Muzikos terapijos specialybės perspektyvas iš dalies apibrėžia parengtas Menų terapeutų veiklos reikalavimų dokumentas, kuriame rašoma, kad menų terapeutai yra specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros specialistų komandose. Šiuo metu tik psichikos sveikatos komandose įteisintas menų terapeutų bendradarbiavimas. Tikimės, kad artimiausiu metu bus rekomenduojamos muzikos terapijos paslaugos reabilitacijos, neonatalinės priežiūros, paliatyvinės slaugos ir kitose komandose.

Įsidarbinimas yra ne tik atviro požiūrio darbdavių, bet ir jaunųjų specialistų motyvacijos klausimas. Aktyviausi mūsų programą baigę muzikos terapeutai jau dalyvavo tarptautinėse konferencijose, parengė rimtas mokslines publikacijas ir susikūrė sau darbo vietas eidami muzikos terapeuto pareigas. Štai kas iš tiesų įkvepia ir mus – muzikos terapeutų mokytojus.

Kaip Lietuvoje minima Europos muzikos terapijos diena?

Europos muzikos terapijos dieną pradėjome minėti 2014 m. Kasmet Europos muzikos terapijos konfederacijoje skelbiamas dainõs apie muziką konkursas ir išrenkama daina, kurią šventės proga dainuoja ir kviečia dainuoti kitus visų Europos šalių muzikos terapeutai. Ta proga šalyse vyksta įvairūs renginiai muzikos taikymo sveikatai tema. Šiais metais parengėme Europos muzikos terapijos dienos skrajutę ir mūsų muzikos terapijos studenčių atliktos dainos vaizdo įrašą.

Dalia Razumienė, VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Muzika man padeda atsipalaiduoti ir susikaupti, ji pralinksmina ir nuramina. Aš jaučiu didelį jos poveikį ir neįsivaizduoju gyvenimo be muzikos. Nenorėčiau išskirti vieno kompozitoriaus ar stiliaus, kurio klausau. Tai priklauso nuo savijautos, emocijos ir noro. Bet labiau man patinka rami muzika. Man labai patinka Paulo Davido Hewsono mintis: „Muzika gali pakeisti pasaulį, kadangi ji gali pakeisti žmones.“

Arūnė Adžiašvili-Jakubauskienė,VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Mane visuomet domino muzika ir medicina, o šiose studijose sujungiami abu dalykai. Tu gali padėti žmogui pasitelkdamas muziką ir tai mane labai žavi. Džiaugiuosi savo kursu, nes visos merginos, kurios studijuoja, yra labai motyvuotos, žino, ko čia atėjo ir ko nori iš šios specialybės. Suprantu, kad svarbiausia – kiek noro turėsi gilintis, tobulėti ir kiek būsi suinteresuota populiarinti muzikos terapiją, skleisti žinias apie jos teikiamą naudą žmonėms.

Zita Abramavičiūtė-Mučinienė. VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Kiekvieno žmogaus gyvenime muzika gali atlikti skirtingą vaidmenį. Daugiau ar mažiau ji yra visiems svarbi ir reikšminga, nes visa mūsų egzistencija yra pagrįsta muzika. Mūsų širdys plaka tam tikru ritmu, prieš išmokdamas kalbėti kūdikis bendrauja muzikiniais garsais, tam tikromis intonacijomis ir pan. Muzika nėra tabletė – neįmanoma nustatyti visa apimančio konkrečios muzikos poveikio. Kiekvienas į muziką reaguojame individualiai, priklausomai nuo savo asmeninės muzikinės biografijos, savo gyvenimo istorijos ir pan. Vienas kūrinys skirtingiems žmonėmis gali paskatinti skirtingus pojūčius, jausmus ir pan. Taip, muzika gali teigiamai veikti mūsų sveikatą arba gali turėti neigiamą poveikį. Muzikos terapijos metu šį procesą kontroliuoja muzikos terapeutas, turintis pakankamai kompetencijų, būtinų šiems dalykams numatyti ir įvertinti.

Vilniaus universitetas
MUZIKOS TERAPIJOS DIENA VILNIAUS UNIVERSITETAS MUZIKOS TERAPIJA VILMANTĖ ALEKSIENĖ muzikos terapeutai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Laisvalaikis
Žiūrint į Audriaus Bružo jaunystės fotografijas jį sunku atpažinti. Ilgus, pečius siekiančius plaukus nešiojęs jaunuolis toli gražu neprimena visiems gerai žinomo aktoriaus. Tačiau gana anksti plikti pradėjęs vyras šią vasarą turėjo progą prisiminti, koks jausmas turėti plaukus: naujoje režisieriaus Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ pagrindinį Donato vaidmenį atlikęs Audrius Bružas pasipuošė vešliu kaštoninių plaukų peruku ir savo išvaizda...
Įvykiai
Išmanusis telefonas daugeliui tapo neatsiejamu kasdienio gyvenimo atributu: jis pasitarnauja mūsų darbui, poilsiui ir pomėgiams. Kita vertus, jam sugedus ar sudužus, dauguma patiriame didžiulį stresą – atskleidė „Huawei“ kompanijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas padėjo išgryninti prioritetus „Huawei“ kompanijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai – beveik 68 proc. respondentų ypač susikrimstų, jei sudaužytų savo įrenginio ekraną. A...
Įvykiai
Šiandien, liepos 12 d., Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Savo inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir...
Laisvalaikis
Pėsčiųjų žygiai populiarėja visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva, kurioje sparčiai didėja žygiuojančiųjų bendruomenės. Tačiau šią vasarą populiarėja žygiavimas ir su augintiniais – vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gamtoje su šunimis. „Neturite motyvacijos sportuoti? Įsigykite šunį“, – sako žymus dainininkas Vaidas Baumila, šią vasarą atradęs žygius gamtoje su savo anglų kokerspaniele Bite. Norintiems pradėti žygiuoti su keturkojais, speci...
Lietuvoje
Liepos 13 dieną vykstant jau devynioliktam bardų festivaliui “Akacijų alėja” Kulautuva tradiciškai sulauks daugybės miesto svečių. Norint išvengti kamščių ir problemų parkuojant automobilius tą dieną bus padidintas autobusų, kursuojančių į miestelį, skaičius. Apie poreikį automobilį palikti namuose ir keliauti į Kulautuvą autobusu pasakoja vežėjai. “Prisiminiai iš vaikystės kai dar su tėvais važiuodavome į festivalį - puiki atmosfera, muzika ir oras. Bei i...
Įvykiai
Minint 86-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines, Lietuvos aviacijos muziejaus filialas Lakūno S. Girėno muziejus Vytogaloje (Šilalės rajonas) liepos 19 d. kviečia į šventę „Priglauskime mažąją Lituaniką Vytogaloje“. Šventės metu visuomenei bus pristatytas dukart sumažintas legendinio lėktuvo modelis, kurį muziejui perduoda valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Anksčiau Vilniaus oro uosto išvykimo salę puošęs Vlado Kensgailos sukurtas 1:2...
Įvairios
Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur... Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nu...
Veidai
„Mano gyvenimas pasikeitė, kai man buvo 25 metai, – jaudindamasis prisimena vilnietis Zbignevas Zajančkovskis. – Buvo labai karšta diena, poilsiavome visi mamos sode, maudėmės ten esančioje kūdroje, šokinėjome nuo nedidelio tiltelio. Šokau į vandenį tada daug kartų, tačiau vienas kartas buvo lemtingas – koja slystelėjo, nukritau į vandenį tiesiai ant galvos ir atsimušiau ja į dugną... Lūžo kaklas...“ Pasak jaunuolio, jis iškart po smūgio pajuto, kad atsiti...