Nepatiks žiemos mėgėjams - Kalėdos prognozuojamos be sniego

Artūro Žalkausko nuotrauka

„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių. 

Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos be sniego

Klimatologas J. Kilpys, paklaustas, kokio gruodžio turėtų tikėtis Lietuvos gyventojai, sako, kad gruodis numatomas šiltesnis, jo temperatūra už vidutinę daugiametę turėtų būti aukštesnė iki 2 laipsnių. Visgi, patikslina jis, reikėtų žvelgti į kiekvieną savaitę atskirai: „Pirma gruodžio savaitė bus šiltesnė, jau vakar prasidėjo atšilimas, ištirpo sniegas. Antra gruodžio savaitė numatoma šaltesnė. Remiantis vidutine daugiamete temperatūra, antrą gruodžio savaitę ji paprastai artėja prie 1 laipsnio šalčio.

Trečią savaitę būna jau gerokai vėsiau, vidutinė temperatūra siekia 2 laipsnius šalčio. Tokia ji išlieka iki gruodžio pabaigos. Tokia yra vidutinė daugiametė temperatūra, to reikėtų tikėtis ir šiais metais – kad kiekvieną savaitę pamažu vės, po pusę laipsnio kiekvieną savaitę.“

Tačiau klimatologas pabrėžia, kad tai yra daugiametis vidurkis, o realybėje kiekvieni metai yra labai skirtingi.  „Bus labai daug svyravimų. Pastarąjį dešimtmetį labai staigūs svyravimai pasidarė įprasti – viena savaitė šilta, o kita – šalta“, – teigia jis.

„Paskutinę gruodžio savaitę, nuo gruodžio 24 dienos, temperatūros vėl kryps į šiltesnę pusę. Kokios bus Kalėdos labai sunku pasakyti, bet jei žiūrėtume pastarąjį dešimtmetį, matytume, kad daug dažniau Kalėdos būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reiktų tikėtis Kalėdų be sniego, šlapių Kalėdų“, – sako J. Kilpys.

Visgi klimatologas rekomenduoja sekti orų prognozes, ypač likus savaitei iki Kalėdų – tada, anot jo, jau tikrai bus matyti, ar Kalėdos ateis su šaltuku ir sniegu, ar bus balos. „Reiktų sekti prognozes, nes ilgalaikės prognozės labai prastai pasitvirtina, jų patikimumas yra mažas. Mes galime kalbėti apie tam tikrą tendenciją, bet kaip tiksliai ten bus, reiktų sekti savaitės, 7 dienų prognozes“, – patikslina jis.  

M. Hallahan/Unsplash nuotrauka

Kalbėdamas apie kritulių kiekį gruodžio mėnesį, J. Kilpys sako, kad kiekis prognozuojamas didesnis, bet tik nežymiai: „Tai susiję su tuo, kad šią savaitę ir paskui Kalėdų savaitę, jeigu bus šilčiau negu vidutinė temperatūra, iškris šlapdriba arba lietus, kritulių kiekis bus didesnis.“

Paklaustas, kokios apskritai žiemos reikėtų tikėtis, J. Kilpys teigia, kad žiema yra numatoma šiltesnė negu pastarojo dešimtmečio vidurkis. „Pernai žiema irgi buvo permaininga, jei gruodis ir pusė sausio buvo šilti, tai nuo sausio antros pusės buvo nemažai sniego ir šalčio. Šiais metais prognozuojama, kad žiema bus šiltesnė.

Sausio mėnesį galimos didelės teigiamos temperatūros, anomalijos. Tai jei vidurkis yra apie 3–4 laipsnius šalčio, tai būtų apie 1 laipsnį šalčio. Bet vidurkis nepasako, koks bus pojūtis išėjus į lauką. Gali būti ir vos 2 laipsniai šalčio, bet dėl drėgmės ir vėjo gali atrodyti, kad yra 10 laipsnių šalčio“, – prognozuoja klimatologas.

O šiandien, pasak J. Kilpio, dar tęsis  atlydys, daugelyje vietų bus 4–6 laipsniai šilumos, sniegas ištirps. Ateinančiomis dienomis bus šiek tiek vėsiau, temperatūra bus artima nuliui. Naktimis šals iki 3–4 laipsnių šalčio, o dienomis bus apie nulį. Vakarinėje Lietuvos dalyje temperatūra gali pakilti iki 1–2 laipsnių šilumos.  Rytais susidarys plikledis, o dienomis jo greičiausiai neliks.    

Gruodžio mėnesio orus spėdavo rudenį

Etnologas L. Klimka sako, kad  žiemos ar gruodžio orus senoliai stengdavosi išprognozuoti dar rudenį. Kokia bus žiema, protėviai spręsdavo iš to, koks vėjas pučia Šv. Mykolo (rugsėjo 29 d.) dienos rytą. Todėl ši diena dar vadinama vėjų diena. „Šiemet per Mykolines vėjas nebuvo stiprus, veikiau lengvas dvelksmas, tad panašu, kad ir žiema bus be didesnių šalčių“, – pastebėjimais dalijasi etnologas.

E. Genio/LRT nuotrauka

O gruodžio orus, jo tegimu, reikėjo prognozuoti šv. Martyno dieną (lapkričio 30 d.): „Senoliai manė, kad jei per Martyną žąsis yra ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo. Šiemet Martyno dieną nebuvo labai pašalę, bet nebuvo ir labai šilta. Spėju, kad orai bus ne itin išraiškingi, nebus daug sniego“.

Adventas – geriausias laikas kitų metų prognozėms

Anot L. Klimkos, dabar geras metas kitų metų prognozėms – būtent per adventą mūsų senoliai bandydavo išpranašauti ateinančių metų orus ir koks bus derlius. Jei per adventą būdavo daug dienų su šerkšnu, senoliai sakydavo, kad bus geras javų derlius, o jei netrūkdavo saulėtų dienų,  tikėdavosi, kad gerai derės ankštinės daržovės ir pan.

Tikrasis švenčių laukimas ir orų prognozavimas, etnologo teigimu, prasidėdavo gruodžio 13-ąją  – Šviesos, Šv. Liucijos dieną, iki švenčių likus dvylikai dienų. Nuo šios dienos vakarai nebeilgėja – saulė porą savaičių leidžiasi tuo pačiu metu.

„Veikiausiai tai pastebėję senoliai, iki Kūčių įdėmiai stebėdavo orus, kiekvienos dienos prognozes priskirdami ateinančių metų mėnesiams: gruodžio tryliktoji rodė, koks bus sausis, keturioliktąją spėdavo koks bus vasaris, penkioliktąją žiūrėdavo, koks bus kovas ir t.t.

Svarbu įsidėmėti, kiek kurią dieną šviečia saulė, kiek darganoja, siaučia vėjai ir pan. Koks oras iš ryto, o koks vakare. Pagal tai senoliai bandydavo nuspėti bendrą kiekvieno mėnesio prognozę“, – paaiškina etnologas ir priduria, kad ir pats šiuo laikotarpiu pasitikrina, kada geriausias metas atostogoms.

Dar būdavo ir taip, kad senoliai paberdavo dvylika žiupsnelių druskos prie namų slenksčio ir kiekvienam priskirdavo vieną iš ateinančių metų mėnesių. Po kurio laiko žiūrėdavo, kuris labiausiai sudrėkęs, tai reikšdavo, kad tas mėnuo numatomas lietingiausias, pasakoja L. Klimka.

Taip mūsų senoliai spėdavo orus, tačiau L. Klimka pastebi, kad antropogeniniams veiksniams išbalansavus klimatą, sunku pasakyti, kiek tokie spėjimai pasitvirtina. „Vis dėlto, mano minėtieji Liucijos dienos orų spėjimo būdai ganėtinai tikslūs. Kad ir kaip atrodytų keista, tačiau kiek metų stebiu, tiek prognozės maždaug atitinka“, – sako jis.

lrt.lt
ORŲ PROGNOZĖ ORAI PER KALĖDAS ORAI PER NAUJUS METUS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...